Svarbi šunų socialinio elgesio dalis – komunikavimas. Šunys yra labai išraiškingi gyvūnai. Jie praneša, kad yra liūdni, laimingi, pikti ar draugiškai nusiteikę. Šunų kūno kalba – neverbalinis bendravimo būdas, kurį suprasti galime ir mes. Savo jausmus šuo perduoda ausimis, akimis, antakiais, snukiu, galva, uodega, visu kūnu, taip pat garsais – lojimu, staugimu, inkštimu, urzgimu. Svarbu nepamiršti, kad nors daugelis gestų ir veiksmų turi bendras, stereotipines reikšmes, mokslininkai nuolat pastebi, kad gyvūnų komunikacija dažnai būna sudėtingesnė ir subtilesnė, negu anksčiau manyta, o tas pats gestas gali turėti keletą reikšmių – priklausomai nuo konteksto ir aplinkinių elgesio. Net paprastas uodegos mostelėjimas gali demonstruoti platų jausmų spektrą: susijaudinimą, laukimą, žaismingumą, malonumą, laimę, pasitikėjimą savimi, nerimą, baimingumą.